Ir ką daryti, kad tavo versle tai netaptų nuolatine kliūtimi
Verslo pasaulyje dažnai girdime – „mūsų žmonės protingi, patyrę, atsidavę, bet kažkodėl sprendimų rezultatai nuvilia“. Kodėl taip nutinka? Kodėl net ir turėdami žinias, patirtį bei gerą valią, tiek vadovai, tiek darbuotojai kartais elgiasi priešingai sveikam protui?
Atsakymas slypi ne tik organizacijoje, bet ir žmogaus dėmesyje.
Asmeninis apribojimas: dėmesys
Apribojimų teorijos taikytojas su 16 metų patirtimi pastebi, kad viena iš pagrindinių problemų – ne žinių trūkumas, o dėmesio kryptis. Net ir sutarus dėl pokyčių, daugelis jų neįgyvendinami, nes darbuotojai ir vadovai tiesiog nepaskiria tam pakankamai dėmesio. Vietoj svarbiausių klausimų sprendimo jie susitelkia į skubius, bet mažiau reikšmingus darbus.
Ypač tai ryšku mažose ir vidutinėse įmonėse, kur vis dar vyrauja gesinimo kultūra – gesiname gaisrus, bet nestatome sistemų.
Kodėl geri žmonės daro blogus sprendimus?
Autorius siūlo keturias pagrindines priežastis:
- Įžvalgos stoka
Sprendimas atrodo logiškas, bet vėliau paaiškėja, kad trūko esminės informacijos (pvz., netikėta rinka, nenumatyti kaštai, pasikeitusios oro sąlygos).
- Nežinojimas arba neigimas
Reikalingos žinios egzistuoja, bet žmogus jų nežino arba pasirenka ignoruoti (pvz., rūkymas žinant apie pasekmes, ar blogos investicijos dėl emocinių impulsų).
- Inercija ir kompromisai
Senų įpročių inercija arba noras įtikti visiems veda prie kompromisinių sprendimų, kurie neveikia niekam. Pokytis tampa paviršutiniškas.
- Per didelis entuziazmas ir planavimo stoka
Kai kurie sprendimai priimami „ant bangos“ – idėja įkvepia, bet neįvertinami pavojai ar įgyvendinimo kliūtys.
Dažniausios sprendimų klaidos
Net kai problema žinoma, sprendimų priėmimas dažnai stringa dėl šių priežasčių:
- Sprendžiamos ne tos problemos.
- Skubama prie sprendimo, nesupratus esmės.
- Kaltinami kiti vietoj priežasties analizės.
- Pasirenkami kompromisai, kurie nieko neišsprendžia.
- Nepagalvojama apie kliūtis ar pasekmes.
- Neanalizuojamos ankstesnės klaidos.
Sprendimo metodas: atrodo paprasta, bet veikia
Autorius siūlo konkretų būdą, kaip priimti geresnius sprendimus:
- Ar problema tikrai svarbi?
Įvertink, kokį poveikį ji turi. Nepulk spręsti visko – pradėk nuo esminio.
- Koks pelnas iš neveikimo?
Kartais nesprendžiame problemų, nes jos… kažką duoda (pvz., kontrolę, aiškumą, komfortą). Tai reikia suprasti.
- Ką jaučia kiti, kurie „trukdo“?
Jei problema kyla iš kitų žmonių elgesio – pabandyk suprasti jų dilemą. Ką jie prarastų, jei keistųsi?
- Ieškok win-win, o ne kompromiso
Tikras sprendimas yra tas, kuris tenkina visas šalis, o ne po truputį tenkina kiekvieną.
- Turėk planą su kliūčių numatymu
Prieš pradėdamas – suplanuok, kas gali nepavykti, ir kaip į tai reaguosi.
- Testuok mažai, mokykis greitai
Jei sprendimas rizikingas – išbandyk mažą eksperimentą, sugrįžk su įžvalgomis ir tik tada veik plačiau.
Tobulų sprendimų nėra – ugdyk atsparumą
Net ir laikydamasis šio metodo, nepriimsi vien tik idealių sprendimų. Kai kurie įvykiai – neprognozuojami. Todėl svarbu ne tik priimti geresnius sprendimus, bet ir kurti atsparią organizaciją – kuri ne tik atlaiko pokyčius, bet ir stiprėja nuo jų.
Iki pasimatymo viršūnėje!
