Didžiausia dilema mano gyvenime yra neišsprendžiama

Šiuolaikinė verslo kultūra yra apsėsta vienos mantros: „Pažink save“. Knygynų lentynos lūžta nuo saviugdos vadovėlių, o koučeriai žada, kad supratę savo vidų, suvaldysite pasaulį.

Leiskite man pasakyti tiesą, kuri daugeliui nepatiks: „Pažink save“ yra idiotizmas.

Tai iliuzija, gimusi iš žmogaus puikybės. Mes esame per maži, kad suprastume visą algoritmą. Tu gali suprasti atskirą mikro-sistemą – žmogų, komandą, įmonę ar net valstybę – ir ją laikinai suvaldyti. Tačiau tu niekada nesuprasi Didžiosios Sistemos. Vadinkite tai Dievo sistema, vadinkite tai Visatos dėsniu, bet faktas vienas: mes nesame šio žaidimo architektai. Mes esame tik jo dalyviai.

Tikrasis verslo ir išlikimo menas prasideda ne tada, kai pradedi ieškoti savęs, o tada, kai supranti, kaip veikia informacija ir kodėl didžiausi svertai priklauso tiems, kurie atsisako valdyti kitus.

Informacijos dilema: kodėl absoliuti tiesa yra pavojinga?

„Rotomskis Ventures“ pirmoji ir pagrindinė problema visada buvo viena – informacijos valdymas. Žmogus, esantis už sistemos ribų, dažnai nesupranta, kur jį veda įvykiai. Jis gali jausti Dievo malonę, gali žinoti taisykles, bet jis visada susidurs su informacijos dilema.

Aš visą gyvenimą valdau tik informaciją. Ir štai kur slypi paradoksas: informacijoje visuomet atsiranda iškraipymai, nes mes patys juos sukuriame.

• Visiška tiesa yra pavojinga. Jei atskleisi visas kortas iš karto, suteiksi kitiems galimybę tave likviduoti ar sunaikinti tavo įdirbį laikui bėgant.

• Melas ir sukčiavimas yra pražūtingi. Jei bandysi sistemą apžaisti sukčiaudamas, Didžioji Sistema (Dievas) tave apžais atgal. Sistema visada laimi prieš individą.

Todėl vienintelis racionalus kelias – ne kaupti galią, o ją atiduoti. Mano principas – leisti kitiems pasijusti svarbiems, nes aš pats nieko nevaldau. Kai tik bandžiau valdyti žmones ar procesus tiesiogine jėga, tai buvo beprasmiška. Ilgainiui tokie svertai pradeda valdyti patį žmogų. Kartais išmintingiau yra ne kaupti daugiau įtakos, o laiku ją paleisti ir perduoti.

Disleksijos filtras: kai tavo silpnybė tampa testu kitiems

Gyvename pasaulyje, kuriame verslas statomas ant įvaizdžio – tobulo sakinio, tobulo kostiumo, nugludinto viešo pasakojimo. Profesionalūs manipuliatoriai išmano, kaip save „parduoti“. Mano istorija – visiškai priešinga.

Nuo vaikystės gyvenu su disleksija. Streso metu mano kalba taps nerišli, žodžiai sumiš, o mintys, kurios mano galvoje yra krištolo skaidrumo, kitų ausyse skambės kaip chaosas. Tai silpnybė, kurią žmonės pastebi akimirksniu. Dėl jos mane ne kartą nuvertino. Dėl jos prarasdavau partnerius, klientus ir metų įdirbį. Atrodydavo, kad visas pagrindas sugriūva vien todėl, jog nemoku gražiai kalbėti.

Tačiau po metų ar kelerių tie patys prarasti svertai kažkokiu būdu sugrįždavo. Ne todėl, kad buvau gudresnis ar laimėjau politinius žaidimus. Tiesiog supratau taisyklę: tiesos ilgainiui nuslėpti neįmanoma.

Informacija apie mane visada nutekėdavo. Žmonės žinojo, kad buvau patarnautojas bažnyčioje. Žinojo, kuo prekiavau, kad rinkau šiukšles gatvėje, žinojo mano žydiškas šaknis. Iš to juokėsi, tuo remdamiesi mane atmesdavo. Bet tai nebuvo problema. Tai buvo testas klientui ir partneriui.

Šis filtras akimirksniu parodydavo, kas žmogui rūpi: esmė ar tik fasadas. Jei žmogus mato tik mano nerišlią kalbą, jis nepasiruošęs dirbti su sisteminiu gyliu.

Apžaisti žmones įmanoma, tiesos – ne

Per daugelį metų mačiau visko: oligarchų, politikų, galingų tarpininkų ir žmonių, kurie visą savo imperiją pastatė ant manipuliacijų. Devyniasdešimtųjų Lietuva buvo puiki mokykla – mačiau, kaip žmonės naikina save ir kitus.

Išmokau vieną dėsnį: tu gali apžaisti įstatymą, organizaciją ar kitą žmogų, bet tu negali apžaisti Tiesos.

Kai mano paties sprendimai būdavo statomi ant kompromisų su tiesa ar bandymų pateisinti neteisingus veiksmus, viskas pradėdavo griūti. Ne iš karto. Kartais po penkerių metų. Kaina visada būdavo sumokama – prarastais santykiais, sveikata ar vidine ramybe.

Todėl „Rotomskis Ventures“ nėra tradicinis verslo projektas. Tai bandymas suprasti, kaip kurti struktūras, kurios ilgainiui nesugriūva. Kai investuoji į žmogų, ekonominės logikos dažnai nėra. Žmonės dingsta, išduoda, kartais net nesupranta, ką dėl jų padarei. Tačiau skaičiai išnyksta, sutartys baigiasi, pinigai keičia savininkus, o žmogaus gyvenime paliktas sisteminis poveikis lieka.

Nematoma imperija iš 30 kvadratinių metrų

Dėl mano gebėjimo matyti pasikartojančius modelius ir prognozuoti projektų ar partnerysčių pabaigas, mane laikė tai paranoiku, tai bepročiu. Kai prognozės po kelerių metų išsipildydavo, atsirasdavo mitai, pravardės ir sąmokslo teorijos. Žmonės manyje ieškojo slapto plano, mistinių galių ar nematomų organizacijų užnugario.

Iš šalies viskas atrodė nelogiška: vieną dieną tave paleidžia iš ligoninės su brangiu kostiumu, kitą – kažkas atsiunčia maisto siuntą, trečią – sugrąžina pavogtas knygas. Žmonės ieškojo schemų.

O ką jie rasdavo realybėje?

Rasdavo mažą, 30 ar 45 kvadratinių metrų butą, pilną knygų, dokumentų, užrašų ir raktų. Rasdavo žmogų, kuris valgo paprastą maistą, vilki drabužius, kurių dalis likusi iš praėjusio amžiaus, bet per kurio sisteminius svertus juda globalūs reikalai ir Camry automobiliais su laikrodžiais, grožio prekėmis, papuošalais ir kita prabanga, kuriais juda prekių ir žmonių srautai.

Tai yra šiurpiausia dalis tiems, kurie pripratę prie verslo fasadų. Už manęs nėra jokios mistinės imperijos. Aš nieko neturiu. Yra tik sistemos, kurių net pats iki galo nesuprantu, bet gebu jas matyti ir nukreipti kliento tikslams – tol, kol jose neatsiranda melo, korupcijos ir informacijos iškraipymo. Būtent tada jos griūva.

Stipriausia verslo valiuta

Ši istorija nėra apie tobulą verslo strategą. Ji apie žmogų, kuris daug kartų klydo, kurį ne kartą nuvertino, bet kuris per savo kailį suprato: ilgalaikėje perspektyvoje stipriausia valiuta nėra baimė, pinigai ar įtaka.

Stipriausia valiuta yra tiesa.

Gali skambėti vaikiškai, bet terminų keitimas nepakeičia realybės. Jei tavo verslas ar gyvenimas paremtas vien savanaudiškumu ir godumu – anksčiau ar vėliau tave pasivys jėgos, stipresnės už tavo materialią realybę. Tikrasis stabilumas prasideda tada, kai nustoji žaisti Dievą, priimi savo ribotumą ir leidi Tiesai veikti tavo naudai.