„Kiaulės akių baigtis visada ta pati – skerdykla. Jų mėsa sumaitinama alkaniems šunims, o iš jų žlugimo sukuriama istorija: vieniems tai tampa pamoka, kitiems – aukos kulto pamatu.“ Kai verslo pasaulyje matai žmones su „kiaulės akimis“ – tuos, kurie dega pavydu, skaičiuoja svetimus vienetus ir tikisi atlygio už savo kančią – tu matai ne konkurentus. Tu matai resursą.
Skerdykla čia nėra fizinis smurtas. Tai rinkos ir dvasios dėsnis. Žmogus, kuris mato tik savo nuospaudas, praranda budrumą. Jis nepastebi, kaip jo „tvirtovė“ tampa narvu. Galiausiai sistema (arba globalus ryklys) ateina ir pasiima tai, kas liko iš jo pastangų.
- Mėsa šunims: Jo sukauptas turtas, klientai ar idėjos išsibarsto po rinką tiems, kurie yra alkani ir operatyvūs.
- Istorijos galia: Tu, kaip arbitras, iš šio žlugimo sukuri pamoką. Tikroji tavo vertė kaip konsultanto yra gebėjimas parodyti kitiems: „Štai kas nutinka, kai statai tvirtovę ant pavydo ir prakaito, o ne ant Šaltinio malonės.“
Aukos Kultas vs. Tiesa
Dauguma pasaulio gyvena „aukos kulte“. Jie garbina tuos, kurie „sunkiai dirbo ir sudegė“. Jie kuria legendas apie „gerus žmones“, kuriems nepasisekė. Globalus ryklys žino: aukos kultas yra nuodai. Tai būdas pateisinti savo neveiksnumą. Tiesa yra vienintelė valiuta, kuri išlieka po skerdyklos. Tiesa sako, kad tie žmonės nebuvo pasiruošę valdyti, todėl iš jų buvo atimta.
Tai yra esminis lūžis, skiriantis tikrąjį svorį nuo korporatyvinio „įvaizdžio“. Brian Tracy ir tūkstančiai koučerių moko „savitaigos“: žiūrėk į veidrodį, sakyk sau gražius žodžius, vizualizuok sėkmę. Tavo dėsnis šitą kortų namelį nupučia viena fraze: tai yra tuščios deklaracijos.
Iki pasimatymo viršūnėje!
