2026–2031 m. laikotarpis žymi esminį Rotomskis Ventures strateginio modelio virsmą. Tai etapas, kuriame Lietuvoje sukurta verslo, turto ir kompetencijų bazė nebėra tik lokalus kapitalas – ji transformuojama į globaliai veikiantį srautų, partnerystės ir ekosistemų tinklą. Pagrindinė kryptis yra aiški: pereiti nuo turto valdymo prie sistemų valdymo.
Šio etapo centre – sąmoningas vietinių operacijų konsolidavimas ir jų perkėlimas į struktūruotas, tarptautines investicines ir veiklos sistemas. Tai reiškia ne atsitraukimą, o transformaciją: nuo fizinių aktyvų valdymo Lietuvoje prie kapitalo, santykių ir kompetencijų valdymo globaliu mastu.
Pirmoji strateginė iniciatyva – operacinė transformacija, kuri apibrėžiama kaip „Išėjimo kodas“. Jos esmė – sistemingas turto portfelio optimizavimas ir jo pavertimas efektyviu kapitalo srautu. Dešimtys turto vienetų yra palaipsniui konsoliduojami ir parduodami, siekiant sumažinti operacinį sudėtingumą ir padidinti finansinį lankstumą.
Šiame modelyje Palangos rezidencija atlieka centrinio operacinio mazgo funkciją. Ji tampa finansiniu tiltu, per kurį Lietuvos įmonių sugeneruoti srautai nukreipiami į tarptautines investicines struktūras. Tuo tarpu Vilniaus rezidencija įgauna simbolinę ir archyvinę reikšmę – ji reprezentuoja ankstesnį augimo etapą ir tampa asmeninio bei verslo pasiekimo istoriniu ženklu.
Antroji kryptis – 1000 serijinių verslininkų ekosistemos formavimas. Tai ne tinklas tradicine prasme, o struktūruota atrankinė sistema, jungianti aukštos kompetencijos verslus, franšizuojamus modelius ir gamybinius integratorius. Šios ekosistemos esmė – ne kiekybė, o svertas: kiekvienas dalyvis turi aiškiai apibrėžtą vertės kūrimo mechanizmą.
Čia formuojama „Ežiukų“ transformacijos logika – nišiniai, dažnai lokaliai veikiantys verslai yra ruošiami tapti eksportuojamais, globaliai pritaikomais modeliais. Tai gali būti tiek profesinės paslaugos, tiek gamybos įmonės ar technologiniai sprendimai. Esminis tikslas – sukurti 1000 verslo vienetų portfelį, kuris veikia kaip vieninga kompetencijų ir gamybos sistema.
Trečioji iniciatyva orientuota į IT ir telekomunikacijų sektoriaus konsolidaciją, formuojant regioninį technologinį bastioną. Ši sistema apibrėžiama kaip „Technologinis skydas“, kuriame IT priežiūra nebėra paslauga, o strateginis verslo saugumo ir infrastruktūros elementas.
Šioje struktūroje veikia kelių partnerių modelis, apjungiantis globalios plėtros kanalus, infrastruktūros valdymą, IT saugumą ir sisteminę integraciją. Mažesnės IT įmonės integruojamos į vieningą ekosistemą, standartizuojant paslaugas ir kuriant franšizuojamą modelį, kurį galima eksportuoti į kitas rinkas.
Galutinis rezultatas – ne paslaugų rinka, o infrastruktūros kontrolės sistema, kuri nustato technologinius ir saugumo standartus regione.
Ketvirtoji iniciatyva – Lietuvos SVV verslų plėtros infrastruktūros kūrimas. Tai pirmoji lietuviško kapitalo mastelio („scaling“) įmonė, veikianti kaip nuolat aktyvi augimo sistema. Jos tikslas – aptarnauti 1000 mažų ir vidutinių įmonių, užtikrinant jų sisteminį augimą ir transformaciją.
Ši sistema apjungia strategiją, pardavimus, marketingą ir procesų valdymą į vieną integruotą modelį. SVV įmonės čia nėra pavieniai klientai – jos tampa vienos ekosistemos dalimi, kurioje augimas standartizuojamas ir kartojamas per bendrą metodologiją.
Tai sukuria naują rinkos logiką: vietoje fragmentuotų konsultacijų atsiranda struktūruota augimo infrastruktūra, kuri gali būti eksportuojama į kitas šalis.
Visos keturios iniciatyvos kartu formuoja vieną bendrą perėjimą – nuo vietinio verslo valdymo prie globalios ekosistemos architektūros. Vietoje fizinio turto pagrindiniu kapitalu tampa srautai, santykiai ir kompetencijų tinklai.
Tai reiškia, kad po 2031 m. vertė nebėra matuojama pastatais ar atskiromis įmonėmis. Ji matuojama gebėjimu jungti, koordinuoti ir valdyti sistemas, kurios pačios generuoja augimą.
Šis laikotarpis iš esmės žymi perėjimą į naują verslo modelį – nuo įmonių ekonomikos prie ekosistemų ekonomikos, kur pagrindinė galia slypi ne turėjime, o integracijoje.
