Verslo lyderiai šiandien turi gausybę planavimo procesų: rengia metinius biudžetus, prognozes, KPI lenteles ir vizijos dokumentus. Tačiau nepaisant šio gausaus planavimo, daugelis įmonių strategijų vis tiek žlunga. Kodėl? Atsakymas paprastas, bet gilus: dauguma vadinamųjų strategijų išvis nėra tikros strategijos.
Strategija ≠ vizija, tikslai ar planas
Vadovai dažnai painioja strategiją su tikslais, vizija, vertybėmis ar planais. Tai svarbūs elementai, bet jie nėra atsakymas į pagrindinį klausimą:
„Kaip mes ketiname laimėti savo rinkoje?“
Tikroji strategija turi aiškiai apibrėžti:
- Kur konkuruojama (geografinės rinkos, klientų segmentai, produktų linijos).
- Kaip laimima (per kainą, diferenciaciją, partnerystes, inovacijas ar kitus būdus).
Strategija nėra bandymas būti viskuo visiems. Ji reikalauja sąmoningų pasirinkimų tarp alternatyvų. Daug įmonių klysta bandydamos vienu metu siekti žemų kaštų ir aukštos kokybės, ar aptarnauti tiek masinę rinką, tiek nišinius segmentus. Rezultatas – prarandama aiški vertės pasiūla.
Strategija – tai suderintų sprendimų sistema
Tikra strategija reikalauja daugiau nei klasikinio pozicionavimo. Ji apima nuosekliai suderintus sprendimus dėl:
- Kokių galimybių verta siekti.
- Kokio verslo modelio potencialas didžiausias.
- Kaip užfiksuoti kuo daugiau sukurtos vertės.
- Kokie įgyvendinimo procesai padės prisitaikyti ir ugdyti ilgalaikius gebėjimus.
Nepaisius bent vieno iš šių elementų, strategija tampa pažeidžiama. Čia slypi viena iš pagrindinių klaidų: verslininkai dažnai susitelkia į „aukso galimybės“ paiešką, bet per mažai galvoja, kaip ją monetizuoti. Tuo tarpu įsitvirtinusių įmonių vadovai koncentruojasi į vertės užfiksavimą, bet per mažai į naujus būdus ją sukurti.
Kodėl formali strategija dažnai yra iliuzija
Daugelis organizacijų turi planus, siekius, KPI – tačiau neturi strategijos. Strateginio planavimo procesai dažnai tampa biurokratinėmis ataskaitomis, kurios kuria iliuziją, kad „turime strategiją“. Iš tiesų jos dažnai tėra norų sąrašai: „augti 10 %“, „padidinti rinkos dalį“. Tokie pareiškimai nėra strategija, nes jie neatsako, kur ir kaip bus laimima.
Strategija žlunga ne dėl įgyvendinimo
Įprasta manyti, kad problema slypi įgyvendinime. Tačiau tiesa paprastesnė: dauguma strategijų žlunga todėl, kad jų išvis nėra. Tik tada, kai organizacija atsako į esminius klausimus ir drįsta pasirinkti kryptį (atsisakant kitų), ji turi galimybę turėti veikiančią strategiją.
👉 Išvada Rotomskis Joint Ventures perspektyvoje: strategija yra sąmoningas sprendimų rinkinys, aiškiai atsakantis į klausimą, kaip mes ketiname laimėti. Tai ne tik vizijos pareiškimas, ne KPI rinkinys ir ne planų lentelė, o kryptis, kurią įmonė pasirenka, atsisakydama kitų alternatyvų.
Iki pasimatymo viršūnėje!
